Alkis.
Pagrindinis mažylio poreikis – maistas. Alkano kūdikio verksmas išskirtinis: jis iš pradžių knerksi, tyliai burba, po to ima verkti vis garsiau ir reikliau. Nepadeda jokie įkalbinėjimai – vaikas nusiramina tik porai minučių ir vėl su nauju įkvėpimu reikalauja savo teisių į pieną. Paprastai kūdikis šį savo norą išreiškia čiulpiamaisiais lūpų judesiais, čepsėjimu, krūtinės „gaudymu“: mažylis įnirtingai sukioja galvą, o atsargiai palietus jo lūpų kamputį, pakreipia galvytę į piršto pusę ir mėgina čiulpti.
Bandyti naujagimį pratinti prie dienos režimo ir maitinti tam tikromis valandomis, nereaguojant į jo reikalavimus, beprasmiška, netgi žalinga. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis maitinimų kiekis priklauso tik nuo paties naujagimio. Paprastai pakanka 8–10 kartų per parą, bet gali prireikti dvigubai daugiau. Dažni maitinimai vargina, bet nieko nepakeisi – mama bet kuriuo paros metu turi būti pasirengusi krūtimi arba iš buteliuko pamaitinti kūdikį. Maždaug 3–4 mėnesį susiklostys ir mamai, ir vaikui patogesnis režimas. Tuo metu tėvai įgyja patirties ir įgūdžių bei ima suprasti vaiko norus.
Nešvarios sauskelnės.
Jeigu kūdikis ištisai verkia, nors požymių, kad yra alkanas, nėra, ir neįmanoma nukreipti jo dėmesio, veikiausiai jam nepatogu gulėti, kas nors jį erzina. Galbūt – šlapios sauskelnės. Taigi, pirmiausia mama turėtų patikrinti, ar sausas ir švarus mažylio užpakaliukas.
Keisti sauskelnes tenka dažnai. Pirmuoju gyvenimo mėnesiu kūdikiai šlapinasi iki 20 kartų per parą. Maitinamas krūtimi mažylis tuštinasi 5–6 kartus per parą. Nešvarias sauskelnes reikia keisti iš karto ir po to pasirūpinti kūdikio odele. Net kokybiškiausias, gerai skystį sugeriančias sauskelnes reikia keisti ne rečiau kaip kas 2–3 valandas, nes drėgmė gali sudirginti odą.
Dėmesio trūkumas.
Kūdikis gali verkti todėl, kad pasijuto vienišas ir trokšta mamos šilumos, švelnumo ir meilės. Paimkite jį ant rankų, pamyluokite. Kartais kūdikiui nusiraminti pakanka tik pamatyti šalia mamą, išgirsti jos balsą. Juk jį supantis pasaulis toks didelis, nesuprantamas ir painus, o kai mama šalia, baimė dingsta. Svarbu, kad mažylis jaustųsi jūsų saugomas ir globojamas. Būtent dabar formuojasi glaudus emocinis ryšys, atsiranda tarpusavio pasitikėjimas, įprotis kreiptis pagalbos, palaikymo.
Pilvuko problemos.
Pilvo diegliai paprastai prasideda maitinimo metu arba praėjus pusvalandžiui ar valandai po jo, ypač vakare arba naktį. Tai žarnyno darbo persitvarkymo rezultatas, kai laikinai išskiriama nepakankamai fermentų, reikalingų suvirškinti padidėjusį maisto kiekį. Pilvo dieglius skatina ir maitinimo metu į skrandį patenkantis oras bei besikaupiančios dujos. Dirbtinai maitinamiems vaikams reikia specialių buteliukų, nepraleidžiančių oro drauge su maistu į čiulptuką. Jei tokių neturite, reikia stebėti, kad čiulptukas būtų pripildytas maisto mišinio, o kūdikis valgytų lėčiau.
Karštis ir šaltis.
Kai kūdikiui pasidaro šaltą, kai nuimate jo rūbelius, kad pakeistumėte jo sauskelnes jis gali pradėti prieš tai protestuoti verkimu.
Kūdikiams patinka būti aprengtiems šiltai, bet ne per šiltai. Kūdikis rodo mažiau nepasitenkinimo, kai jam yra šilta, nei tada kai jis jaučiasi šaltai, todėl jis nepradės taip dažnai verkti.
Diskomfortas.
Kūdikio verkimo priežastis nėra skausmas, bet privaloma išsiaiškinti dėl ko jis verkia. Verkimo priežastys gali būti įvairios: sauskelnių krašteliai dirgina kūdikio odelę, jis jaučiasi suvaržytas dėl netinkamų rūbelių (dažnai per mažas rūbelių dydis, nes kūdikis nemėgsta aptemptų ir verženčių rūbelių), nepatogi gulėjimo padėtis ir panašiai.
Dygsta dantukai.
Dygstantys dantukai – neišvengiama vaiko nerimo priežastis. Kai dantukai jau kalasi, problema tėvams aiški. Bet dantukai pradeda dygti maždaug trečiąjį kūdikio gyvenimo mėnesį, tuomet net ir išalkęs vaikas garsiai verkdamas ir šaukdamas atsisako maisto. Dažnai, taip atsitikus, mamos išsigąsta, kad sugižo jų pienas ir vaikas visiškai atsisakys valgyti. Bet vaikas verkia ir nevalgo ne kiekvieną maitinimą, tik kartais, dažniausiai panašiu metu dieną, o naktinis valgymas gali būti visiškai ramus.
Skausmas.
Kai vaikui skauda, jis verkia garsiai, čaižiai, veriamai, kūkčiodamas. Deja, kūdikis nepasakys, ką jam skauda, taigi belieka stebėti jo elgesį. Jeigu įtariate, kad kūdikis susirgo, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją, nesibaiminkite sutrukdyti dėl mažmožio. Net jeigu gydytojas neras ligos, jums bus ramiau. Drauge su jumis gali nusiraminti ir vaikas – kūdikiai visada labai jautriai reaguoja į tėvų emocinę būklę.
Troškulys.
Pakankamai pieno turinti mama maitindama kūdikį kartu suteikia jam pakankamą skysčių kiekį. Bet karštą vasaros dieną, jei vaikas per šiltai aprengtas ar stipriai prakaituoja, jam reikia virinto vandens. Maitinant dirbtiniais mišiniais, sureguliuoti vandens kiekio praktiškai neįmanoma. Todėl, jei vaikas reikalauja krūties, o maisto atsisako, reikia jį pagirdyti.
